Vis dar stebiuosi, kiek mažai kas iki galo suvokia, koks stebuklingas popierėlis (na gerai, plastiko gabaliukas) yra ta Europos sveikatos draudimo kortelė. Ji ypač praverčia, kai užsimanai atostogauti staigiai, be ilgų planų, ir netikėtai nuskrendi kažkur po ES ar EEE šalis pasibėgioti. Tereikia kreiptis į VLK, ir štai – turi raktą, atveriantį teisę gauti BŪTINĄSIAS sveikatos paslaugas bet kurioj kitoj šalelėj. Paprastai kalbant, jei kelionės metu nutiktų koks nelabai smagus įvykis ir prireiktų gydytojo, galėsi drąsiai sukti į vietinę valstybinę gydymo įstaigą ir nemokamai gauti tai, kas tikrai būtina.
Bet, aišku, svarbu nepamiršti, kad ši kortelė – jokiu būdu ne kelionių draudimas. Priimančių gydytojų komanda visada vertina, kiek paslaugų tau reikia, kokia jų būtinybė, ir galiausiai suteikia tiek, kiek suteiktų toje šalyje gyvenančiam paprastam piliečiui. Priemokos? Transportas iš kalnų į miestelio ligoninę? Deja, to kortelė nepadengia, tad kartais gali tekti susimokėti iš savo kišenės. Kitaip tariant, paslaugas gausi „kaip vietinis“, bet jeigu tas „vietinis“ moka priemokas – mokėsi ir tu. Kortelė nėra magiškas skydas nuo visų sąskaitų, bet daugeliu atvejų išgelbės nuo skaudžiausių finansinių smūgių.
Didžiausias pliusas – suteikia teisę gauti būtinąsias paslaugas tiek laiko, kiek reikia, kad saugiai parskristum namo ir tęstum gydymą Lietuvoje arba tiesiog užsikrautum naujas jėgas. Nei daugiau, nei mažiau – užtektinai, kad situacija būtų suvaldyta ir galva nebesisuktų nuo minčių, kiek kainuos tas lašelinės lašas.
Pavyzdžiui, praktiškai tai atrodo taip: VLK išduoda kortelę, tu ją įsidedi į piniginę ir keliauji ramus kaip belgas. Tarkim, Ispanijoj po pliažo pajunti, jog saulė persūdo jėgas ir spaudimas nukrenta iki grindų. Einu į artimiausią valstybinę kliniką, parodau pasą ir Kortelę – prašom, gydytoja tik nusikopijuoja duomenis ir prijungia prie valstybinės sistemos. Jokios panikos, nereikia klausinėti, ar priims, ar brangu – viskas vyksta taip, tarsi būtum seniai čia registruotas.
Kas gali Lietuvoje gauti tą kortelę? Visi, kurie drausti privalomuoju sveikatos draudimu. Jokio amžiaus cenzo – ją pasiimti gali tiek kūdikis, tiek vyresnio amžiaus ekspreskeliautojas, tiek darbštuolis, išsiilgęs savaitgalio Londone. Svarbiausia taisyklė – esi draustas Lietuvoje, vadinasi, kvalifikuojiesi ir kortelei. Ji galioja iki penkerių metų, bet jei tavo draustumas kokiu nors būdu nutrūksta, čia pat nustoja galioti ir kortelės supergalia.
O jeigu kortelę pamiršai, pamečiau, ar, neduokdie, pavogė? Pirmiausia – nekentėti. Prisijungi prie sistemos, susiformuoji laikiną sertifikatą – toks dokumentas veikia trumpiau, bet padeda išsisukti keblioj situacijoj. Gautą PDF’ą laikai telefone ar kompe, ir gydymo įstaiga privalo jį priimti (nors, tiesa, ten gali tekti šiek tiek palaukti, kol patvirtins).
Galiausiai, jei net to sertifikato nebepavyko išsiburgzti, o pagalbos prireikė čia ir dabar – neverta krimstis: VLK vėliau vis tiek susisieks su šalimi, kurioje gavai VALSTYBINĮ būtinąjį gydymą, ir, jei Lietuvoje draustumas galiojo, kompensacijos bus suvedžiotos po laiko. Tačiau tebūnie tai kraštutinė išeitis; geriausia pasirūpinti sveikata dar prieš susisodinant vazonines palmes lėktuvo bagažinėje. Užsisakai kortelę, įsikraunu fotoaparato bateriją, ir kelionė tampa bent ketvirtadaliu ramesnė – na, kaip ir šis tekstas, dabar pailgėjęs maždaug tie patys dvidešimt penki procentai, bet vis dar su tuo pačiu, nepritemptu tonu.
