Minimali alga – mažiausias darbo užmokestis eurais, kurį darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui už pilną etatą. 2023 metais minimalus atlyginimas keičiasi. Šiuo metu minimali alga 2023 metais siekia 840€ ir ją privaloma mokėti nuo sausio 1 dienos. Minimalus valandinis atlyginimas siekia 5.14€. Minimali alga į rankas 2023 metais siekia 633€.
Šis minimalus atlygis mokamas:
Nekvalifikuotiems darbuotojams. Jeigu jūsų darbas nereikalauja jokios specifinės kvalifikacijos ar įgūdžių, specialaus apmokymo, tuomet darbdavys gali mokėti tokį atlyginimą. Tačiau, darbo kodeksas numato, kad už darbą, kuriam reikalinga kvalifikacija, specifinės žinios bei apmokymas, turi būti mokamas didesnis nei minimalus atlyginimas.
Nurodyta minimali mėnesinė alga mokama kai: asmeniui NPD skaičiuojamas automatiškai (625€); kai jis nekaupia pensijos antros pakopos pensijų fonde; kai negauna senatvės pensijos; yra vyresnis nei 24 metai; dirba tik vienoje darbovietėje; su juo sudaryta neterminuota darbo sutartis; kai darbdavys yra priskiriamas pirmai nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų grupei; nėra nustatytas nedarbingumas.
Dirba vieną etatą. Jums minimalus darbo užmokestis gali būti mokamas, jeigu nedirbate viršvalandžių ar papildomų darbų. Kai darbdavys turi mokėti darbo užmokestį, jis turi apskaičiuoti visas jūsų išdirbtas valandas ir mokėti proporcingą atlyginimą. 840 eurų alga mokama tuomet kai darbo valandos yra dieninės. Jeigu kažkurią mėnesio dieną jums teko dirbti 8 naktines valandas vietoje dieninių, tuomet jūsų darbo užmokestis turi didėti, nes naktinių valandų tarifas yra didesnis.
Jeigu dirbama švenčių ar tiesiog nedarbo dienomis. Tuomet minimalaus valandinio atlyginimo mokėti negalima. Kai darbuotojas iškviečiamas dirbti šventinėmis dienomis, jos valandinis atlyginimas turi būti didesnis. Tai numato darbo kodeksas.
Minimali alga į rankas 2023 metais siekia 633€ tais atvejais, kai dirbama įprastą darbo savaitę, kurią sudaro 40 valandų.
Minimali alga 2024 metais kyla iki 924 EURŲ
Atnaujinta: 2023-06-28 d. Vyriausybė trečiadienio posėdyje nusprendė, kad 2024 metais minimalus užmokestis už valandą darbo bus 5,65 euro, o minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) – 924 eurai prieš mokesčius, t.y. 709 eurai į rankas. Pagal šį sprendimą, MMA 2024 m. padidės 10 proc., palyginti su 2023-ųjų MMA. Išsamiau skaitykite šiame straipsnyje.
Atnaujinta 2023 – 05 – 24
2024 metais minimalus darbo užmokestis Lietuvoje galėtų būti didesnis, nes Vyriausybė planuoja jį kelti kasmet iki 2026 metų, kai jis turėtų siekti 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Tačiau konkretus MMA dydis 2024 metais dar nėra nustatytas ir bus priimtas po diskusijų su socialiniais partneriais ir ekspertais.
Minimalaus darbo užmokesčio didinimas yra vienas iš Vyriausybės prioritetų, siekiant pagerinti darbuotojų gyvenimo kokybę, skatinti ekonomikos augimą ir mažinti socialinę atskirtį. Tačiau MMA didinimas taip pat kelia iššūkių darbdaviams, kurie turi prisitaikyti prie didesnių išlaidų ir konkurencijos sąlygų.
Todėl MMA didinimas turi būti suderintas su kitais veiksniais, tokiais kaip mokesčių politika, darbo rinkos lankstumas, darbuotojų kvalifikacija ir produktyvumas, investicijos ir inovacijos. Tik taip galima užtikrinti, kad minimalus darbo užmokestis būtų naudingas tiek darbuotojams, tiek darbdaviams, tiek visai visuomenei.
Trišalė taryba pasiekė susitarimą, kad minimali alga ir vidutinis atlyginimas turi būti suderinti tarp 45 ir 50 proc., ir atitikti geriausią santykį tarp šių dydžių ES šalyse per paskutinius tris metus.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos lyderė Inga Ruginienė džiaugėsi, kad kitais metais minimali alga turėtų būti ne mažesnė kaip pusė vidutinio atlyginimo.
Minimali alga Lietuvoje per 10 metų stipriai pasikeitė.
Minimalus mėnesinis atlyginimas labiausiai augo per paskutinius 10 metų. Tam įtakos turėjo gerėjanti Lietuvos ekonominė padėtis, vyriausybių nutarimai, euro įvedimo ir kitos priežastys. Žemiau pateikiame minimalios algos kitimo grafiką, kuris padės apžvelgti kaip situacija keitėsi darbo rinkoje. Anksčiau nustatytas minimalios mėnesinės algos dydis litais konvertuotas į eurus. Taip pat pabrėžiama, kad įsigaliojus naujai darbo užmokesčio tvarkai, 2019 metų minimalus atlyginimas smarkiai kilo ant popieriaus – iki 555 eurų, nors pagal senesnę tvarką tai būtų 430 eurų. Visos sumos perskaičiuotos konvertuojant litus į eurus 3.452 kursu.
Kaip minimalus atlyginimas gali keisti Lietuvos ekonominę padėtį?
Ekonomistai teigia, kad minimalios algos pokyčiai visada turi pasekmes šalies ekonomikai ir jos vystymuisi. Natūralu, kad darbuotojai nori kuo didesnio minimalaus darbo užmokesčio, tačiau tokie norai ne visada yra pagrįsti ir galintys pagerinti žmonių gyvenimo kokybę. Atlyginimo pakilimas kartais gali būti teigiamas trumpuoju laikotarpiui. Bet, ilguoju periodu darbuotojas gali patirti nemenką žalą. Dėl šios priežasties, minimalus darbo užmokestis turi būti reguliuojamas taip, kad visada išliktų balansas. Tai reiškia, kad minimali mėnesinė alga negali būti per daug maža. Lygiai taip kaip, toks dydis negali būti per greitai pakeltas. Žemiau nurodome pasekmes, kurios atsiranda kai minimalus atlyginimas per greitai pakeliamas ir kai jos dydis ilgą laiką nekinta.
Kai minimali alga ilgą laiką nekinta:
Žmonių perkamoji galia sumažėja. Didėja skurdo lygis. Uždirbdami mažą atlyginimą, žmonės labiau pradeda jausti infliacijos įtaką. Tai reiškia, kad kasmet infliacija didėja, tad prekės, kurios anksčiau kainavo vienokią sumą, vėliau kainuoja daugiau. Kai žmogaus atlyginimas nepakinta, automatiškai jis sunkiau įperka prekes bei paslaugas. Dėl to daugiau žmonių atsiduria ties skurdo riba. Minimalus atlyginimas turi būti keliamas nuosekliai.
Valstybės biudžetas netenka pajamų. Toks atlyginimas mokamas ne tik viešajame sektoriuje, bet ir privačiame. Viešajame sektoriuje minimalaus atlyginimo reikalavimų laikomasi kone nuolatos. Privačiame sektoriuje kai kurie reikalavimai apeinami. Tad, norint išvengti mokesčių, kai kurie darbdaviai siekia rodyti tik minimalų atlyginimą, kad mokesčių būtų sumokama kuo mažiau. Kai minimalus atlyginimas kyla, natūralu, kad kyla ir sumokamų mokesčių sumos. Kuo didesnis minimalus atlyginimas, tuo didesnes pajamas iš mokesčių mokėjimo gauna valstybė. Bet, tuo pačiu rizikuojama pajamų netekti dėl mokesčių slėpimo, nes kai kurios įmonės nepajėgios mokėti didesnių algų.
Per žemas minimalus atlyginimas skatina bedarbių skaičiaus didėjimą. Tai labiau reikėtų sieti su socialine politika, o ne tik su atlyginimų dydžio nustatymu. Kai minimalus atlyginimas ilgą laiką lieka toks pats, o mokamos bedarbio pašalpos bei kitos socialinės išmokos nuolatos didėja, natūralu, kad kartais žmogui finansiškai yra naudingiau vengti darbo paieškų, jeigu tikėtinas atlyginimas bus minimalus. Paprasčiausiai, gaunamos pašalpos gali būti didesnės, nei mokama alga.
Darbas už minimalų atlygį neskatina didesnio produktyvumo. Kai asmuo nuolatos gauna tą patį darbo užmokestį, jis nėra motyvuotas dirbti daugiau ir efektyviau, nes nuo to alga nekils. Tokiais atvejais, darbdavys negali plėsti veiklos, nes dėl efektyvumo trūkumo jis neturi galimybių investuoti papildomų pinigų į plėtrą.
Kai minimalus atlyginimas keliamas per daug ir per greitai:
Gresia įmonių bankrotų gausa. Ne paslaptis, kad kai kurios Lietuvoje veikiančios įmonės neturi sukaupusios rezervo ir tiesiog generuoja tokias apyvartas, kurios išlaiko darbuotojų ir viso kapitalo egzistavimą. Kai minimali alga pakeliama staigiai ir gana aukštai, natūralu, kad darbdavys turi ieškoti papildomų finansinių pajėgumų, jog galėtų tuos atlyginimus išmokėti. Silpnos įmonės finansų neranda, todėl yra priverstos atleisti darbuotojus, o likusiems padidinti darbo krūvius. Tos įmonės, kurios yra ties išgyvenimo slenksčiu, įprastai bankrutuoja, kai pakeliama minimali mėnesinė alga.
Didėjant minimaliai algai, didėja mokestinė našta. Kai vyriausybė nusprendžia pakelti minimalią mėnesinė algą, natūralu, kad ji pati turės ieškoti būdų kaip mokėti atlyginimus dirbantiems viešajame sektoriuje. Ne paslaptis, kad viešajame sektoriuje dirbančių asmenų skaičius yra gana didelis. Nesenai įsigalioję darbo kodekso pakeitimai nurodo, kad minimali alga gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą. Tad, vyriausybė algas turės pakelti ne tik dirbantiems už MMA, bet ir tiems, kurių prieš tai gautas atlyginimas nebuvo laikomas minimaliu. Kai prieš tai laikytas ne minimalus atlyginimas tampa minimaliu ar net mažesniu, natūralu, kad viešojo sektoriaus įmonės priverstos kelti atlyginimus ir tiems žmonėms. Tad, kuo daugiau keliamas minimalus darbo užmokestis, tuo daugiau pinigų tenka surinkti į valstybės biudžetą. Nesugebėjus to padaryti, įvedami nauji mokesčiai.
Su per staigiu minimalios algos kylimu į viršų, gali didėti infliacija. Tai puikiai pasitvirtino euro įvedimo metais. Kai teko perskaičiuoti litus į eurus, nemažai atlyginimų pradėjo šauti į viršų. Dėl šios priežasties prekybininkai bei paslaugų teikėjai pamatė, kad dirbantieji gauna daugiau pinigų ir dėl to nusprendė palaipsniui kelti kainas. Tiek maisto produktai, tiek įvairios paslaugos pabrango ženkliai. Su kiekvienu minimalios algos didėjimu brangsta nemaža dalis pagrindinių prekių ir paslaugų. Tai taip pat susieta ir su darbo verte. Kuo didesnis mokamas atlyginimas, tuo didesnis galvos skausmas darbdaviams, nes jiems tenka ieškoti papildomų būdų padidinti gautas pajamas. Lengviausias būdas tai padaryti – branginti prekes arba paslaugas.
Sumažėja investicijos ir verslas išsikrausto. Kai minimali alga yra pakeliama per daug ir per greitai, kai kurie verslininkai nebegali išgyventi. Kai kurie verslininkai atlieka skaičiavimus ir nusprendžia, kad jiems finansiškai naudingiau būtų persikelti į tokias šalis, kuriose mokestinė našta yra jiems palankesnė. Naujos įmonės, pamačiusios, kad privalės mokėti nemaža algas, pasirenka šalia esančias šalis, kuriose darbo jėga yra pigesnė ir ten pradeda verslą. Tad, minimalaus atlyginimo pokyčiai tiesiogiai daro įtaką ir investicijų pritraukimui bei verslo migravimui.
Minimali alga turėtų būti kontroliuojama atsižvelgiant į ekonomikos dėsnius. Natūralu, kad Lietuvoje minimalios algos didėjimas yra kruopščiai reguliuojamas. Tad, neverta šiuo metu tikėtis, kad kuri nors vyriausybė nuspręstų MMA dydį staigiai pakelti iki Europos Sąjungos vidurkio.
