Turbūt ne kartą teko skaityti straipsnį, kuriame pasakojama apie kažkokią nemalonią situaciją, kurios metu iš žmonių prašoma parama? Daugelis gerų žmonių noriai aukoja likimo nuskriaustiems, tačiau visada atsiranda pasipiktinusių asmenų, kurie nenori aukoti pinigų dėl to, jog pinigus tenka pervesti į kažkokios organizacijos ar labdaros fondo banko sąskaitą, o ne tiesiogiai tam nuskriaustam žmogui. Visa tai yra paaiškinama paprastai.
Anot VMI prie FM Teisės departamento direktorės Rasos Virvilienės, pagal LR įstatymus, paramą bei labdarą gauti gali tik tie asmenys, kurie turi paramos gavėjo statusą. Tai reiškia, kad teisiškai, paprasti žmonės negali nurodyti savo banko sąskaitų bei prašyti paramos tiesiogiai – jie tai turi daryti per paramos, labdaros fondus ar kitas organizacijas, kurios turi teisę gauti paramą ir ją paskirti nuskriaustiems žmonėms. Žinoma, paramos gavėjo statusą gauti gali ir paprasti žmonės. Tačiau, verta pabrėžti, kad spaudoje ne kartą buvo pasirodęs straipsnis, kuriame nupasakojama situacija ir paskelbiama būtent to nuskriausto žmogaus banko sąskaita. Pagal galiojančią tvarką, VMI turi teisę vis dėlto teikti viršenybę tam žmogui – nuo gautos paramos neskaičiuojami jokie mokesčiai ir jų asmuo mokėti neturi, jeigu jis atitinka paramos gavėjo statuso gavimui keliamus reikalavimus. Tai reiškia, kad jeigu iš tiesų tie gauti pinigai iš žmonių yra panaudojami kažkokios bėdos sprendimui, tai ta parama nėra apmokestinama.
Kodėl siūloma remti žmones per paramos, labdaros fondus bei kitas organizacijas?
Socialiniuose tinkluose neretai žmonėmis naudojasi sukčiai. Jie bando manipuliuoti – sukuria kažkokią nelaimingą istoriją, ją paskelbia ir šitaip bando gauti pinigų, kurie iš tiesų panaudojami visai kitiems tikslams, o ne susiklosčiusių (nebūtų) problemų sprendimui. Trumpai tariant, minėtas organizacijas būtina rinktis todėl, kad būtų galima išvengti sukčių. Jeigu sukčius kreipiasi į paramos organizaciją, tai pirmiausia jis turės įrodyti, jog jį ištiko bėda, tad paramą gauti jam nebus lengva – organizacija atsisakys rinkti paramos lėšas ir tiek, jeigu paaiškės, kad jokios bėdos nėra. Kai kurie žmonės nerimauja, jog pinigai gali būti panaudojami ne nukentėjusio žmogaus gerovei kurti, o būtent asmeniniams tikslams. Tos organizacijos, gaudamos paramą, ją skiria būtent nukentėjusiam žmogui ar kitiems asmenims, jeigu surinktos paramos lėšos viršija lūkesčius. Tuo labiau, kad paprasti žmonės gali kreiptis į paramos organizacijas su prašymais pateikti informaciją apie lėšų paskirstymą. Juk neseniai buvo paviešinta informacija apie maisto banko panaudojamas surinktas lėšas – patys žmonės gali spręsti kuo pasitikėti, o kuo ne.
Ypač svarbu pabrėžti, kad tie asmenys, kurie prašo paramos šiaip sau, turi mokėti mokesčius. Kaip VMI akcentuoja, tie protingumo ir teisingumo principai taikomi tik tuomet, jeigu parama panaudojama gydymui, reabilitacijai, namų atstatymui ir kitiems panašiems tikslams. Tad pavyzdžiui, tie, kurie gauna paramą iš žmonių ir ją panaudoja pramogoms bei nereikalingiems pirkiniams įsigyti, turi sumokėti mokesčius pagal galiojančius teisės aktus. Jeigu jūs savo interneto svetainėje nurodėte banko sąskaitą ir prašote paremti svetainę, o tuos pinigus panaudosite savo asmeniniams poreikiams patenkinti, tai jums bus būtina sumokėti mokesčius.
