Už ką balsuoti 2016? Svarbiausia ir yra balsuoti, nes tai įvykis, kuris pakeis Lietuvos ateitį. Šis įvykis labai svarbus Lietuvai, nes jis parodys piliečių sąmoningumą renkant naują valdžią. Tad, prašau visų – nebūkite abejingi, nebūkite pasyvūs, galiausiai – neapsimeskite pilietiškais nieko nežymėdami biuletenyje! Kodėl itin svarbu balsuoti per ateinančius seimo rinkimus? Tuoj pasakysiu. Pirmiausia norėčiau kreiptis į tuos, kurie save laiko pilietiškais.


Dabar interneto forumuose, naujienų portalų komentarų skiltyse galima matyti tokius pasisakymus kaip:

  1. „Ateisiu į rinkimus, bet nieko nepažymėsiu“,
  2. „Dalyvausiu rinkimuose, bet biuletenį sugadinsiu“,
  3. „Nebalsuosiu už nieką, nes visi vagys“,
  4. „Nėra už ką balsuoti“

seimo rinkimaiTokie pasisakymai rodo, kad jūs tik apsimetate pilietiškais. Tai taikoma 1 ir 2 teiginius įsikalusiems piliečiams, kurie turi rinkimo teisę. Nieko nepažymėdami,  sugadindami biuletenį, jūs tik parodote, kad niekuo nesiskiriate nuo tų pasyvių žmonių, kurie nebalsuoja. Kokia nauda išvis ateiti į rinkimus nereiškiant jokios pozicijos? Kodėl ketinate gaišti laiką? Jeigu jūs esate iš tų, kurie priskiriami prie 1 ar 2 teiginį į galvą įsikalusių žmonių, tai tiesiog sau atsakykite – ar tai bus kažkuo naudinga? – ne. Jūs tik pavaidinsite, kad jums rūpi Lietuvos ateitis, jūs tik paskui dejuosite „kas išrinko tas Vėsaites, Butkevičius, Pitrėnienes?“, o atsakymas paprastas – jūs kalti, kad jas/juos išrinko. Tad, jeigu ketinate per seimo rinkimus nieko nežymėti ar tiesiog, atėjus prie balsadėžės, sugadinti biuletenį, tai nevarkite – nuveikite kažką naudingo. Pavyzdžiui – eikite į Lidl, gal eilių nebus ar šiaip palauksite (čia sarkazmas).

Dėl 3 ir 4 teiginio reikėtų priminti tai, kad seimo rinkimai neįvyktų, jeigu nebūtų už ką balsuoti. Jeigu jums visi vagys, tai namie pažvelkite į savo artimuosius – jie gali būti lygiai tokie patys arba ne, o su būsimais seimo nariais viskas lygiai taip pat – vieni žiūri savo interesų, kiti – tautos. Tad, čia jau jūsų, kaip piliečių, pareiga išrinkti tą, kuris atrodo doriausias, protingiausias, mažiausiai korumpuotas. Jeigu jums visi vienodi, jūsų, kaip piliečių, pareiga – išrinkti mažiausią blogybę iš visų esamų. Kaip išsiaiškinti už ką balsuoti verta? Tam reikia skirti nemažai laiko, tad pakartosiu – jūsų, kaip piliečių, pareiga yra domėtis politiniais įvykiais, ekonomika, darbo rinka, švietimo sistema ir kt. Geriausias variantas – susitikite su Andriumi Tapinu, paprašykite jo rinkėjo atmintinės ar ją atsisiųskite. Na, bet straipsnis ne apie tai už ką balsuoti, tad grįžtam prie esmės.

Dabar einam prie reikalo – jeigu jūs nerenkate seimo, tai jį išsirenka Lietuvoje veikiančios partijos.

Galvojate – kaip čia taip gali būti? Gali… gali būti… ir tuoj paaiškinsiu kodėl. Noriu pasidalinti Vyriausiosios rinkimų komisijos bei LR teisingumo ministerijos pateiktais duomenimis apie 2012 metais vykusius seimo rinkimus bei tuomet veikusias politines partijas.

2012 metų seimo rinkimai (daugiamandatė apygarda):

18 partijų gavo daugiausiai balsų.
Rinkimuose dalyvavo: 1370014 (52,93 proc. rinkėjo teisę turinčių žmonių)
Rinkėjų sąraše: 2588418 žmonių.

TOP 5 partijos, laimėjusios daugiamandatėje apygardoje:

  1. Darbo partija (271520 balsų)
  2. Lietuvos socialdemokratų partija (251610 balsų)
  3. Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (206590 balsų)
  4. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (117476 balsų)
  5. „Drąsos kelias“ politinė partija (109448 balsų)

Ką reikia žinoti apie politines partijas? – viską, įskaitant kas jų nariai, kiek toje partijoje narių ir t.t. Įdomiausia tai, kad tų partijų, už kurias buvo balsuota 2012 metais, narių skaičius yra itin didelis.

Teisingumo ministerijos pateikiami duomenys, kurie parodo kiek per seimo rinkimus partijose buvo narių:

  1. Darbo partija (DP) – nenurodyta, tačiau 2013 metais narių skaičius siekė 25 326, tad prilyginkim šį skaičių, nes kasmet (kažkaip keista) šios partijos narių skaičius mažėja.
  2. Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) – 17032
  3. Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) – 12336
  4. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (LRLS) – 3645
  5. „Drąsos kelias“ politinė partija – 1019

Nieko neįprasto nematote? Dabar retorinis klausimas – kaip manote, ar partijų nariai balsuoja už kitas partijas daugiamantėje apygardoje, kai tuo tarpu, jie gali balsuoti už savo partiją? Atsakymas paprastas – partijų nariai balsuoja už savo partijas. Štai kodėl partijos yra suinteresuotos, jog prie jų prisijungtų kuo daugiau žmonių. Tikrai nepatikėsiu, jog vienos partijos narys balsuotų už kitos partijos narį, nes tai atrodytų kvaila ir nelogiška. Kodėl? Tai ką – jeigu vienos partijos narys balsuoja už kitą partiją, tai vadinasi jis netiki savo partijos tikslais, vertybėmis? Žodžiu, trumpas paaiškinimas – kuo politinėje partijoje daugiau narių, tuo didesnę galią jie įgauna seimo rinkimuose. Dabar eikime prie skaičių.

Darbo partija 2012 metų seimo rinkimuose surinko 271520 balsų ir tuo metu partijoje buvo ~25 000 narių (preliminari informacija). Tad, paskaičiuokite patys – jeigu visi nariai balsavo už savo partiją, tai tų narių balsai sudarė ~9.2 proc. visų balsų, kuriuos jie gavo. Sakysite, kad galbūt kai kurie partijos nariai nebalsavo? O gali taip būti? Ta prasme, kad būdamas partijos nariu, būdamas pilietišku, neini balsuoti? – netikiu, jog taip gali būti. Tad, Darbo partija per praėjusius seimo rinkimus patys sudarė ~9 procentus gautų balsų. Einam toliau.

Lietuvos socialdemokratų partija 2012 metų seimo rinkimuose surinko 251610 balsų, ir tuo metu šios partijos narių skaičius siekė 17 032. Vėlgi, skaičiuojam procentus ir gaunam, kad socialdemokratai sudarė ~6.8 procentus gautų balsų.

Toliau, atitinkamai TS-LKD sudarė ~6 procentus gautų balsų, Liberalai – ~3.1 proc., Drąsos kelias – ~1 proc.

Iš pažiūros galima matyti, jog didelę galią turi Darbo partija, Socialdemokratai bei TS-LKD. Bet, ko gero galvojate, kad kas iš tų kelių procentų – jie nereikšmingi? Argi? Tuo visas įdomumas nesibaigia.

Kaip jums atrodo – kiek Lietuvoje yra besidominčių politika? Manau – nedidelė dalis. Visgi, yra nemažai pensininkų, kurie balsuoja už tuos, kurie žada kelti pensijas. Taip pat yra tokių, kurie balsuoja už tas partijas, kurias yra girdėję, kurias jie matė kažkokiame renginyje, su kurių nariais teko bent persimesti keliais žodžiais. „Va, teko pakalbėti su tuo žmogumi – balsuosiu per rinkimus už jį” – galvoja politika visiškai nesidomintis žmogelis. Bet, liūdniausia yra tai, kad tie partijų nariai gali daryti įtaką ir rinkėjams. Kaip?

Man pačiam asmeniškai teko susidurti su tokiais žmonėmis, kurie giriasi, jog priklauso vienai ar kitai partijai. Kartą, manęs paklausė – „už ką balsuosi?”, o aš atsakiau, jog dar neapsisprendžiau, nes reikia dar šiek tiek laiko įvertinti pastaruosius 4 metus”. Tai man atrėžė – „aš priklausau vienai partijai – balsuok už ją”. Štai kaip vyksta rinkiminės kampanijos.

Blogiausia tai, kad partijų nariai, apie kuriuos mažai kas žinoma, yra eiliniai piliečiai, neįsitraukę į politinę veiklą, jie toje partijoje yra, nes jiems kažkas pasiūlė įstoti. Kiek tokių narių apskritai nežino kokie partijos tikslai? Nežinau ar jūs bent domitės partijos veiklomis, bet galiu pasakyti tik tiek, kad ko gero net neįsivaizduojate kas priklauso tam tikroms partijoms. Vardais ir pavardėmis neminėsiu, bet tiesiog apgailėtina matyti, kad 26-27 metų vyrukas, savaitgaliais ir ne tik jais, pila iš bembelio ar iš bonkos ir jam jokia politika neįdomi, bet jis yra partijos narys, nes jam užsiregistruoti pasiūlė darbdavys, kažkoks pažįstamas ar uošvis. Tad, partijos, mano nuomone, balsų skaičių gali padvigubinti būtent tokiu būdu – kviečiant pažįstamus žmones, kaimynus, darbuotojus. Tad, aukščiau minėtus procentus padauginkite iš 2.

Įsivaizduokite, kad kiekvienas partijos narys turi tėvus. Tai du žmonės, kurie turi rinkėjo teisę. Na, galbūt kažkurie nariai jau neturi vieno ar abiejų, tačiau esmės tai nekeičia. Kaip žmogus gali nebalsuoti už savo vaiko partiją? Nu… ar būna tokių nutikimų? – vargu. Tad, jeigu skaičiuosime, kad kiekvienas partijos narys turi tėvus arba senelius, tai vėlgi – dauginame minėtus procentus.

Na ir galiausiai – kiekvienas partijos narys, tikėtina, jog turi antrą pusę, o jeigu dar pilnamečiai vaikai – išvis pasaka, o ne gyvenimas. Vien antrosios pusės balsas daug ką reiškia – juk ji balsuos už savo artimiausią žmogų, o ne kažkokią kitą partiją. Kaip minėjau dar prisideda vaikai. Pridėkime antrosios pusės tėvus, senelius – negi jie nebalsuos už savą?

Tad, iš kur gaunami balsai?

  • Pirmas balsų šaltinis – partijos narių skaičius leidžia balsų skaičių padidinti du kartus – raginant balsuoti pažįstamus, darbuotojus, kaimynus. (1)
  • Antras šaltinis – partijos narių skaičius dauginamas iš dviejų, nes partijos narys turi senelius arba tėvus, tad nepersistengiant – dauginkime iš dviejų.(2)
  • Trečias šaltinis – partijos narių skaičius dauginamas iš dviejų, nes balsuoja partijos narių antrosios pusės. Prisideda dar pilnamečiai vaikai. (1)
  • Ketvirtas šaltinis – partijos nario antrosios pusės tėvai arba seneliai vėlgi leidžia padidinti balsų skaičių. (2)

Tad, ką gauname visumoje? Partijos narių skaičių padauginkime iš 6 ir ką gausime?

Kai partijos balsuoja už save, kokią dalį balsų jie sudaro:

Darbo partija – 9.2 proc.
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) – 6.8 proc.
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai – 6 proc.
Liberalai – 3.1 proc.
Drąsos kelias – 1 proc.

Dabar dauginkime iš minėtų balsų šaltinių t.y. iš 6, ir gausime:

Darbo partija – 55.2 proc.
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) – 40.8 proc.
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai – 36 proc.
Liberalai – 18.6 proc.
Drąsos kelias – 6 proc.

Tai yra procentinė išraiška, kuri parodo kokią dalį balsų gauna partijos, balsuodamos už save bei įtraukdamos lojalius rinkėjus. Šiemet kai kurių partijų narių skaičius yra dar didesnis.

Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į paskutinę partiją t.y. Drąsos kelią. Šioje partijoje narių skaičius itin mažas, tačiau balsų jie gavo gana daug. Kodėl? Tai parodo, jog kažkoks įvykis gali pakeisti rinkėjų sprendimą. Čia kalba eina apie Garliavos atvejį – po jo ir susiformavo ši partija. Tačiau, kokius tikslus jie deklaravo? Ką pasiekė? Juos rinko dėl to, kad šioje istorijoje žmonės buvo suklaidinti, o į seimą išrinkti tie, kurie apskritai politikoje turi mažai patirties. Jie buvo išrinkti tik dėl minėto įvykio. Tad, artėjant rinkimams, jokiu būdu nebalsuokite tik už kažkokių neaiškių įvykių herojus.

Tad, pagal skaičiavimus, galite patys matyti, jog kai kurios didžiosios partijos vien savo narių skaičiumi gali gauti daugiau negu pusę balsų daugiamandatėje apygardoje. Štai kodėl turėtumėte eiti balsuoti. Jeigu yra kažkokie seimo nariai, kurie jums nepatinka, tai rinkimai padės užtikrinti, kad jie vėlgi nebūtų išrinkti – tai priklausys nuo jūsų. Trumpai tariant, jeigu nežinote už ką balsuoti, tai balsuokite už tuos, kurie suteiks garantiją, jog į seimą nebus išrinkti jūsų nemėgiami politikai. Nebalsavimas, biuletenių gadinimas – puiki galimybė partijoms išsirinkti save. Jeigu neketinate dalyvauti rinkimuose, tai paskui nedejuokite, kad kai kurie seimo nariai, savo kalbomis verčia jus jausti svetimą gėdą – tai jūsų pačių kaltė.

Aš galbūt per daug griežtai į tai žiūriu, ir galbūt mano vertinimas klaidingas, bet atsakomybę siūlau prisiimti visiems, nes rinkimai yra tas įvykis, kuris gali viską pakeisti į gerą arba blogą. Partijos, kurios itin pasyviai bendrauja su rinkėjais, mano nuomone, yra suinteresuotos, kad tie rinkėjai nedalyvautų rinkimuose.

Pačių partijų išrinktas seimas juoksis ir prunkš kaip tie liberalai per R. Miliūtės laidą, kai vyko pokalbis su A. Guoga… lyg tie kikenantys mokinukai, biologijos vadovėlyje pamatę pimpaliuką. Neleiskim juoktis iš mūsų – pasijuokim iš jų per didžiausią šių metų renginį – seimo rinkimus!

Nebūk švancas – ateik balsuoti per 2016 metų seimo rinkimus!

* Šis tekstas nėra skirtas skatinimui nebalsuoti už minėtas partijas. Šis tekstas skirtas suprasti, kaip galbūt veikia rinkimų sistema.

* Švancas – žmogelis, kuris mėgsta sušikti reikalus arba tas, apie ką pagalvojai.