Lietuvių abėcėlė sudaryta iš 32 raidžių ir turi turtingą šimtmečių istoriją. Šiandien ja naudojasi milijonai žmonių visame pasaulyje ir yra laikoma vienu svarbiausių Lietuvos kultūros aspektų.


Šiame įraše atidžiau pažvelgsime į lietuvišką abėcėlę, įskaitant raidžių kiekį ir kilmę. 

Iš ko sudaryta lietuvių kalbos abėcėlė?

Lietuvių abėcėlė susideda iš 32 raidžių, iš jų 24 priebalsiai ir 8 balsės. Raidės išdėstytos tokia tvarka: A, B, C, Č, D, E, F, G, H, I, J, K, L, M, N, O, P, R, S Š , T U V Z Ž . 

Abėcėlę sudaro 20 skirtingų garsų, kurie yra suskirstyti į balsių ir priebalsių fonemas.  

Jos yra tokios:  

8 balsių fonemos (a [a], e [e], ę [ɛː], i [i], y [i], o [o], u [u], ų [u]),  

11 grynų priebalsių (b [b], c [t͡s], d [d], f [f], g [g], h [h], j [j], k [k], l [l], m [m]),  

3 pusbalsiai (ñ [ɲ], r̃[r̃ j] ʒ) ,

3 tarmiškai užkietėję (švepluojantys) priebalsiai (č [t͡ ʃ ʧ d͡ʒ ʤ]).  

Lietuvių abėcėlėje yra 11 dvikalbių, kurios žodžiuose sudaro 14 unikalių garsų. Jie yra tokie: ch ([x] arba kartais taip pat skaitomi kaip h), dz([d͡ʒ]), dž([d͡ʒ]), cz([t͡s]), scz ([ʃt͡s]), szcz ([ʃt͡ʃ ]), rz ([ʐ]), rž ([ʐ]). Priebalsių grupės nebūna žodžio pradžios vietose. Tačiau, jie gali atsirasti žodžiuose po švepluojančios priebalsės raidėse i arba y, taip pat po balsinės raidės u, parašytos tarp dviejų balsių priebalsių raidžių arba žodžio pabaigoje po bet kurios balsės raidės. 

Iš kur kilusi lietuviška abėcėlė?

abeceleLietuvių kalbos abėcėlės šaknys yra lotyniškoje abėcėlėje, tačiau didelę įtaką turėjo slavų kalbos, kurios ją supo per visą jos istoriją. Dėl to daugelis lietuvių abėcėlės raidžių ir garsų yra panašios į lenkų ir rusų kalbas.  

Tačiau, yra keletas esminių skirtumų, kurie išskiria lietuvišką abėcėlę iš slaviškų abėcėlių. Pavyzdžiui, tiek lenkų, tiek rusų kalboje vartojama kirilicos abėcėlė, o lietuvių kalba visada liko prie lotyniškos abėcėlės. Be to, lenkų kalboje naudojamos devynios papildomos raidės, be tų, kurios yra standartinėje lotynų kalboje (ą, ć , é , ę , į , ł , ń , ó , ś ), o lietuvių kalba tik keturias (ą , č , š , ž ). 

Kas padarė didžiausią įtaką jos kūrimui?

Tiek Martynas Mažvydas, tiek Jonas Jablonskis prisidėjo kuriant lietuvišką abėcėlę. 1547 m. Mažvydas išleido pirmąją knygą, kurioje originali lietuviška raštija, o Jablonskis priskiriamas abėcėlės standartizavimui 1866 m. Jų pastangos padėjo užtikrinti, kad lietuviška abėcėlė išliktų svarbia lietuvių kultūros ir tapatybės dalimi ir ateinančius šimtmečius. 

Apibendrinant trumpai: lietuviška abėcėlė – žavi priemonė, kurią šimtmečius naudoja milijonai žmonių visame pasaulyje. Ją sudaro 32 raidės ir 20 skirtingų garsų, kurie yra suskirstyti į balsių ir priebalsių fonemas. Be to, lietuvių kalbos abėcėlės šaknys yra lotyniškoje abėcėlėje, tačiau jai didelę įtaką turėjo per visą jos istoriją supusios slavų kalbos.