Skurdo rizikos riba 2024 metais Lietuvoje

Minimalaus darbo užmokesčio politikos ir skurdo rizikos ryšys lietuvoje, bei iš esmės visoje Europoje yra sudėtingas ir daugialypis. Jį lemia keletas veiksnių, įskaitant minimalaus darbo užmokesčio nustatymo lygį, socialinės apsaugos ir gerovės sistemos ir bendrų ekonominių sąlygų šiais metais.

Yra nustatyta, kad dalis žmonių lietuvoje kiekvienais metais atsiduria už skurdo rizikos ribos. Ne išimtis ir 2024 metais, kuriais prognozuojama dar aukštesnė skurdo riba. Išsamesnė informacija, lentelės ir grafikai pateikiami žemiau šiame straipsnyje. Pradžiai kviečiame susitarti dėl keleto sąvokų, kurios gali būti aktualios ateityje:

Skurdo rizikos lygis – tai asmenų dalis, kurių ekvivalentinės piniginės disponuojamosios pajamos yra mažesnės už skurdo rizikos ribą.

Štai kaip šie veiksniai lemia skurdo rizikos ribą:

Minimalaus darbo užmokesčio dydis: Šalyse, kuriose minimalus darbo užmokestis yra didesnis už skurdo ribą, asmenys ir šeimos, priklausomi nuo šio darbo užmokesčio, rečiau atsiduria žemiau skurdo ribos. Tačiau tai daroma su sąlyga, kad dirbama visą darbo dieną, o taip yra ne visada.

Lietuvoje veikia socialinės apsaugos sistema. Mūsų šalyje minimalaus darbo užmokesčio poveikis skurdui gali būti ne toks tiesioginis, nes socialinės programos gali padėti mažesnes pajamas gaunantiems asmenims. Pagalbos paketą mažiau uždirbantiems sudaro bedarbio pašalpos, parama būstui arba išmokos vaikams išlaikyti.

Nuolat stebima skurdo rizikos riba leidžia priimti sprendimus kurie apsaugo dirbančiuosius nuo skurdo. Jeigu susidaro tokia ekonominė padėtis, kuomet minimalus darbo užmokestis neapsaugo dirbančiųjų nuo skurdo ribos, tuomet atsiranda fenomenas įvardijamas kaip „dirbančiųjų skurdas”. Tai situacija kai asmenys dirba, bet jų pajamos yra nepakankamos, kad pakiltų virš skurdo ribos. Minimalaus darbo užmokesčio didinimas gali būti tiesioginė politikos priemonė dirbančiųjų skurdo problemai spręsti, užtikrinant, kad dirbant pilnu etatu bei gaunant šalyje nustatytą minimalų valandinį arba mėnesinį atlygį, asmens pajamos visada viršytų skurdo ribą.

Ekonominės sąlygos ir pragyvenimo išlaidos: Pragyvenimo išlaidos Europoje labai skiriasi, o minimalus darbo užmokestis ne visada atitinka šias išlaidas. Vietovėse, kuriose pragyvenimo išlaidos yra didelės, minimalaus darbo užmokesčio gali nepakakti, kad būtų išvengta skurdo, net jei jis atrodo pagrįstas popieriuje. Tokiu atveju atliekami tyrimai, apskaičiuojamas minimalus pirkinių krepšelis ir vertinamos mažas pajamas gaunančių asmenų galimybės įsigyti būtiniausius produktus bei sumokėti komunalinius mokesčius.

Svarbu užtikrinti lietuvos piliečių galimybes dalyvauti darbo rinkoje: Nustatyta, jog kai kurioms demografinėms grupėms, ypač žmonėms su negalia, be išsilavinimo ar asmenims iš skurdesnės aplinkos, galimybė dirbti už minimalų darbo užmokestį gali tapti svarbiu įėjimu į darbo rinką. Tačiau šios grupės taip pat yra labiau pažeidžiamos dėl išnaudojimo ir nesaugių darbo sąlygų, o tai didina skurdo riziką.

Labai svarbu šalyje užtikrinti minimalaus darbo užmokesčio politikos vykdymą. Kadangi nelegalus darbas arba prastai vykdoma darbo užmokesčio politika gali sukurti sąlygas dirbantiesiems gauti mažesnį nei teisės aktais nustatytą minimalų darbo užmokestį. Tai mažina politikos veiksmingumą mažinant skurdą ir kelia riziką atsidurti už skurdo ribos.

Skurdo ribos apžvalga europos sąjungos šalyse

ES šalių skurdo rizikos statistiką reguliariai rengia ir atnaujina įvairios agentūros ir organizacijos tarp kurių:

Eurostatas: Tai Liuksemburge įsikūrusi Europos Sąjungos statistikos tarnyba. Jos misija – teikti aukštos kokybės statistinius duomenis Europai. Eurostatas skelbia konkrečius su skurdo rizika susijusius rodiklius, vadinamus „skurdo rizikos rodikliu”, t. y. žmonių, kurių pajamos yra mažesnės už skurdo ribą (kuri yra 60 % nacionalinių vidutinių pajamų), dalimi.

EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija): EBPO taip pat renka statistinius duomenis ir skelbia ataskaitas apie įvairius ekonominius rodiklius, į kuriuos kartais įtraukiami skurdo arba santykinio pajamų trūkumo rodikliai.

Nacionalinės statistikos tarnybos: Atskiros ES šalys turi savo statistikos tarnybas, kurios renka ir skelbia duomenis apie įvairius socialinius ir ekonominius rodiklius, įskaitant skurdo lygį.

Norint sužinoti 2024 m. duomenis ar bet kokias būsimas prognozes, rekomenduočiau pasitikrinti šiuose šaltiniuose arba jų leidiniuose tiesiogiai, kai tik bus prieinami to laikotarpio duomenys. Juose dažnai pateikiami naujausi duomenys, o kartais siūlomos prognozės, pagrįstos dabartinėmis tendencijomis ir politika. Atminkite, kad įvairiuose šaltiniuose gali skirtis skurdo rizikos metodikos ir tikslios apibrėžtys, todėl labai svarbu atsižvelgti į kontekstą, kuriame šie skaičiai pateikiami.

Skurdo riba 2024 metais

Šiuo metu turima informacija leidžia daryti prielaidas, jog 2024 metais skurdo riba bus kiek didesnė negu 672 EUR rodiklis kurį turėjome 2023 metais. Tuo tarpu asmeninė žmogaus rizika atsidurti žemiau skurdo ribos labai priklauso nuo jam konkrečiai taikomų veiksnių. Tai priklauso ne tik nuo asmens pajamų, bet ir šeimyninės padėties, esamų įsipareigojimų, ilgalaikių bei trumpalaikių paskolų (ypač suteiktų rizikingų paskolų, kurios dažnai duodamos netikrinant kredito istorijos).

Kitaip sakant, socialinės apsaugos ir darbo ministerija atlieka savo darbą ir vertina bendras lietuvos piliečių skurdo bei pragyvenimo tendencijas, atsižvelgia į poreikius ir suteikia paramą esant reikalui. Be to publikuoja statistiką apie skurdo ribos pokyčius metai iš metų. Šie rodikliai, jų apskaičiavimo metodika ir kita aktuali informacija pateikiama glaustai ir suprantamai elektroniniuose leidiniuose, kurie vadinami „SKURDO IR PAJAMŲ NELYGYBĖS PROGNOZĖS„. Šiuos leidinius parsisiųsti ir skaityti gali kiekvienas besidomintis skurdo ribos lietuvoje aktualijomis.