Minimali alga 2024 metais Lietuvoje

Ar kitais metais gyvensime geriau, gausime didesnes algas? Tokio klausimo turbūt klausia ne vienas dirbantysis Lietuvoje. Iš tiesų nuo algos priklauso didžiosios dalies gyventojų gerovė, todėl natūralu, kad domimės atlyginimo kėlimo galimybėmis.

Kokia bus minimali alga Lietuvoje 2024 metais?

Atsakymo į šį klausimą toli ieškoti nereikia:

Vyriausybės sprendimu, nuo 2024 m. sausio minimalioji mėnesinė alga didės 10 proc. arba 84 eurais, iki 924 eurų neatskaičius mokesčių. Nutarta, kad minimalusis valandinis atlygis bus didinamas iki 5.65 euro vietoje dabar nustatyto 5.14 euro neatskaičius mokesčių. Minimalus valandinis atlygis didėja 0.51 euro, arba apie 10 proc. – rašoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės interneto svetainėje.

Taip pat Vyriausybės nutarimu pasiūlytas didinti ir neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) nuo 625 iki 750 eurų. Jei Seimas pritars tokiam siūlymui minimali alga atskaičius mokesčius bus 709 eurai („į rankas“).

Primename, kad 2023 metais MMA (minimali mėnesio alga) yra 840 „ant popieriaus“ ir 633 eurai „į rankas“ – atskaičius mokesčius. 2024 metais laukia 10 procentų padidėjimas.
Bet ar tikrai tokios algos pakanka?

Kada galime vadintis skurdžiais?

Atrodo, Lietuvių liaudies išmintis turi labai aiškią nuomonę apie skurdą ir neturtą. Ne veltui sakoma „niekada neatsižadėk ubago lazdos, terbos ir tiurmos“. Ši patarlė reiškia, kad gyvenime įvykus dideliems sukrėtimams net ir sėkmingi žmonės gali virsti vargšais ir visuomenės atstumtaisiais. Ne viena žiniasklaidoje pasakojama istorija apie tokius gyvenimo iššūkius tai tik dar kartą patvirtina.

Jei manote, kad gyvenimas yra itin sunkus ir negailestingas, turbūt norėtumėte sužinoti, ar jau esate skurdžius, ar ne.
Vyriausybė turi du gana aiškius rodiklius nustatyti, ar esate skurdžius ar priklausote prie pasiturinčiųjų.

Skurdo rizikos riba, kai pajamos yra 672 eurai 2024 metais. 2023 metais ši riba yra 566 eurai.
Absoliutaus skurdo riba – minimalios vieno žmogaus pajamos 2023 metais yra 354 eurai per mėnesį vienam asmeniui ir 743 eurai šeimai, kurią sudaro du suaugusieji ir du vaikai iki 14 metų.
Jei jūsų pajamos yra mažesnės už 566 eurus per mėnesį, jūs galite būti laikomas skurdžiumi.

Kuo tai susiję su minimalia mėnesine alga?

Moksliniai tyrimai parodė, kad kuo didesnė MMA, tuo dažniau nedirbantis žmogus siekia įsidarbinti. Jei žmogus iš valstybės gauna paramos, kurios vertė yra arti minimalios algos, jam dirbti nėra pakankamai motyvacijos.

Kas yra NPD (neapmokestinamas pajamų dydis)?

Nesileisime į buhalterių pasaulį, tačiau pabandysime paaiškinti, kas yra NPD paprastai ir suprantamai.
Pirmiausia, reiktų priminti, kokius mokesčius moka kiekvienas dirbantysis. Jų yra trys – GPM, PSD ir VSD. Jei darbuotojas dirba įmonėje, dažniausiai jo mokesčius sumoka įmonės buhalterija ir pačiam nereikia niekuo rūpintis. Savarankiškai su verslo liudijimu ar individualia veikla dirbantys asmenys šiuos mokesčius moka patys. Galima mokesčius mokėti pasibaigus metams arba kas mėnesį.

Grįžkime prie NPD. Neapmokestinamas pajamų dydis yra suma, nuo kurios neskaičiuojamas gyventojo pajamų mokestis GPM.
Nuo 2024 metų NPD yra 750 eurų. Tai reiškia, kad jei gaunate 1000 eurų, GPM skaičiuojamas tik nuo 1000-750=250 eurų. 2024 metais GPM yra nuo 5 iki 15 proc. (numatoma, kad GPM 2025 metais bus iki 17 proc.). Taigi, jei jūsų NPD yra 750 eurų, o atlyginimo gaunate 1000 eurų, GPM reikės sumokėti 1000-750=250×0,15=37,50 eur.
Skaičiuoti visus mokesčiu čia netikslinga, nes prisideda prie to dar ir darbingumo lygiai procentais ir kiti momentai, pavyzdžiui, kiek vaikų turite.

Kada mokama minimali alga

Minimali alga yra mokama dažniausiai už nekvalifikuotą darbą. Tai yra toks darbas, kuriam nereikia specifinio išsilavinimo ar sugebėjimų. Dėl šios priežasties nustatomas ir minimalus valandinis įkainis (2024 metais jis bus 5,65 euro). Jis aktualus pagal valandinius įkainius dirbantiems asmenims. Dažniausiai tai yra nekvalifikuotas darbas, kuriam specifiniai įgūdžiai ir žinios bei patirtis – nebūtini.

Kvalifikuoti darbuotojai uždirba daugiau, bet tai jau susitarimų su darbdaviu reikalas.
Minimali alga turi ir neigiamų aspektų. Akivaizdu, kad tai yra tam tikrų finansinių schemų pagrindas, kai dalis atlyginimo yra mokama oficialiai, o kita dalis – nelegaliai arba prisidengiant kitokiomis pajamų formomis.

Žmogus, gaunantis minimalią algą nėra suinteresuotas produktyviu ir efektyviu darbu. Jam nėra jokios motyvacijos dirbti kokybiškiau, nes papildomai už tai niekas nesumokės. Ten, kur mokama tik minimali alga, darbai dažnai atliekami gana atmestinai, ne visada kokybiškai.
Minimali alga yra mokama už 8 valandų darbo dieną. Kartais kyla įvairių iššūkių su papildomomis darbo valandomis ir jų apmokėjimu.

Kodėl minimalios algos didinimas priimamas kontraversiškai ir gana emociškai verslo sluoksniuose?

Ar pastebėjote, kad didinamos minimalios algos pranešimus žiniasklaidoje lydi verslininkų pareiškimai, kad teks bankrutuoti arba bus atleisti darbuotojai. Kad darbuotojai būtų išlaikomi ir dirbtų toliau, paprastai kyla prekių ar paslaugų kainos.

Tai gana kontraversiška situacija. Iš vienos pusės verslininkai gana iš anksto informuojami apie tokius sprendimus, kad būtų suteikiama pakankamai laiko tokiems pokyčiams pasiruošti – pasirūpinti apyvartinėmis lėšomis, optimizuoti tam tikrus procesus, perkvalifikuoti darbuotojus ir t.t.

Paprastai verslas randa optimaliausią išeitį, ypač, jei dirbti reikia su kvalifikuotais darbuotojais ir dėl kasmetinių MMA pasikeitimų jų neatleidžia. Su nekvalifikuotais darbuotojais pasitaiko ir didesnių iššūkių. Deja, šie darbuotojai gali papildyti užimtumo tarnybos klientų gretas. Būtent dėl šios priežasties Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nuolatos ieško būdų, kaip skatinti darbuotojus kelti kvalifikaciją, ją keisti, lankyti įvairius mokymus ir kursus. Akivaizdu, kad didesnė MMA skatina bedarbius imtis darbo, tačiau kvalifikacijos kėlimas užtikrina, kad kiekvienais metais padidinus MMA darbuotojas nenukentėtų nuo verslui kylančių iššūkių su žmogiškaisiais resursais.

Minimalios algos didinimas pernelyg greitai gali privesti kai kuriuos verslus prie drastiškų sprendimų, tačiau iš lėto didinama MMA tokių baisių pasekmių verslui paprastai neturi. Kartais kai kurių verslininkų pasisakymai prilygsta garsiesiems Palangos verslininkų skundams apie eilinę prastą vasarą…
Reiktų atkreipti dėmesį į teigiamus MMA didinimo aspektus.

Kodėl didinama MMA yra gerai

MMA didinimas yra labai sveikintinas žingsnis visai Lietuvos ekonomikai.
Didėjant MMA ir ypač NPD, žmonės „į rankas“ gauna daugiau pinigų. Kadangi pinigų daugiau, daugiau išleidžiame parduotuvėse, įvairioms paslaugoms ir pramogoms. Tokiu būdu didėja daugelio verslų pajamos, daugėja į biudžetą surenkamų mokesčių.

Būtent dėl daugiau surenkamų mokesčių kiekvienais metais ir perskaičiuojama MMA, nes valstybei atsiranda papildomų lėšų minimaliai algai didinti ir kitais metais.

Kitas pliusas yra asmeninių mokesčių sumokėjimas. Kuo didesnė alga, to daugiau mokesčių sumokama. Tiesa, kiekvienais metais galima susigrąžinti dalį GPM, skirti nevyriausybinėms organizacijoms 1,2 proc. nuo per metus sumokėto GPM. Tai padeda įvairiems socialiniams projektams.
Aišku, didėja ir pensijos fondui pervedama suma, kuri bus reikalinga išėjus į pensiją.

Minimali mėnesio alga 2024 metais šiek tiek sumažins skurdžiai gyvenančių gyventojų statistiką, tačiau iš esmės nepakeis susidariusios padėties. Iki Europos Sąjungos šalių vidurkio Lietuvai dar gana toli. 2023 metais ES MMA vidurkis buvo apie 1115 eurų, tuo tarpu Lietuvoje – 840 eurų. Jei kas metai MMA didėja vos po 10 procentų, to nepakanka, kad pasiektume ES vidurkį. Per greitas ir spartus MMA didinimas gali turėti neigiamos įtakos visai šalies ekonomikai, todėl ekonomistams kiekvienais metais reikės gerai pasukti galvą ieškant optimalios MMA sumos.