Recesija yra terminas, kuris šiomis dienomis aptariamas vis dažniau. Tai yra ekonomikos ciklo dalis, kai po jos augimo piko seka nuosmukis, trunkantis du ketvirčius iš eilės. Recesija prasideda tada, kai ekonomika pasiekia didžiausią gamybos pajėgumo lygį ir baigiasi, kai ekonomika pasiekia žemiausią tašką.
Tarp šių dviejų taškų paprastai yra susitraukimo arba neigiamo ekonomikos augimo laikotarpis. Recesijos laikotarpiui paprastai būdingas didelis nedarbas, mažesnės vartotojų išlaidos ir sumažėjusios verslo investicijos.
Puikiausias pavyzdys – nuo Antrojo pasaulinio karo Jungtinės Valstijos patyrė devynias recesijas. Paskutinė recesija prasidėjo 2007 m. gruodį, o jos pabaiga žymima 2009 m. birželį. Tą nuosmukį sukėlė būsto rinkos žlugimas ir vėliau kilusi antrinių hipotekos paskolų krizė. Taip bent jau buvo manoma iki šiol. JAV vyksta aršios diskusijos, nes pirmuosius šių 2022 metų ketvirčius JAV bendras vidaus produktas traukėsi, tačiau Baltieji rūmai atsisako tai įvardinti recesijos terminu.
Blogiausiu tašku 2007 – 2009 m. recesijos metu nedarbo lygis visoje šalyje (JAV) viršijo 10 procentų. Palyginimui, dabartinis nedarbo lygis siekia vos 3.7 proc.
Kas sukelia recesija?
Daugumą ekonominių nuosmukių sukelia įvairių veiksnių derinys. Praeityje recesijos buvo siejamos su naftos kainų sukrėtimais, griežta pinigų politika (arba palūkanų normų kėlimu), akcijų rinkų žlugimais ir karais.
Tačiau, pastaruoju metu daugelyje pasaulio šalių recesija buvo susijusi su COVID-19 pandemija ir jos sukeltu pasaulinės tiekimo grandinės sistemos sutrikdymu. Tai sukėlė kai kurių šalių, ypač priklausomų nuo Kinijos ekonomikos, šalių bendrojo vidaus produkto susitraukimą.
Štai, 10-ojo dešimtmečio pradžios recesiją iš dalies lėmė santaupų ir paskolų krizė – staigus santaupų ir būsto paskolų bei turimų būsto hipotekos įsipareigojimų nevykdymas. Prieš 2001 m. nuosmukį sprogo „dot-com“ burbulas – per didelės spekuliacijos informacinių technologijų bendrovių akcijomis laikotarpis, dėl kurio galiausiai smarkiai sumažėjo jų kainos (ir vertė).
Didžiąją 2007–2009 m. recesiją pirmiausia lėmė antrinių hipotekos paskolų krizė – lengvo kredito laikotarpis, paskatinęs milijonus amerikiečių imti paskolas, kurių galiausiai negalėjo sau leisti grąžinti. Kai būsto kainos pradėjo kristi, o skolininkai masiškai nevykdė savo įsipareigojimų, finansų institucijos buvo priverstos nurašyti milijardus dolerių beviltiškų skolų, o tai sukėlė grandininę reakciją, kuri sukėlė plačią paniką ir skolinimo sustabdymą visame pasaulyje.
Kaip mus veikia recesija?
Recesija gali turėti plataus masto padarinių fiziniams asmenims, įmonėms ir visai ekonomikai. Paprasti žmonės dėl recesijos gali netekti darbo. Darbdaviai gali sumažinti atlyginimus, o dėl to gali sumažėti perkamoji galia ir sumažėti vartotojų pasitikėjimas ekonomika.
Verslui recesija gali sumažinti prekių ir paslaugų paklausą, todėl įmonės gali būti priverstos atleisti darbuotojus ar net paskelbti bankrotą. Visoms ekonomikoms dėl ekonomikos nuosmukio gali sumažėti mokestinės pajamos (ir padidėti vyriausybės išlaidos tokioms programoms kaip nedarbo draudimas, kompensuoti), padidėti skolos (tiek viešosios, tiek privačios) lygis ir sumažėti verslo investicijos bei tarptautinė prekyba.
Visi šie poveikiai laikui bėgant gali dar labiau sustiprėti – paaštrinti esamas problemas ir sukurti naujų. Galiausiai recesija po kurio laiko gali paskatinti ekonomikos atsigavimą, kuriam pasiekti ankstesnį lygį gali prireikti metų ar net dešimtmečių.
Patarimai, kaip pasiruošti recesijai
Sutaupykite pinigų. Vienas geriausių dalykų, kuriuos galite padaryti ruošiantis recesijai, yra finansinės pagalvės susikūrimas. Tai suteiks jums šiek tiek ramybės, jei netektumėte darbo arba sumažėtų pajamos. Stenkitės susikurti biudžetą ir jo laikytis, net jei tai reikš tam tikrą aukojimąsi perkant nebūtiniausias prekes ar paslaugas
Gražinkite skolas. Kitas geras būdas pasiruošti sunkiems laikams yra sumokėti įmokas į priekį, jeigu yra tam galimybė. Taip sumažinsite mėnesines išlaidas ir lengviau tvarkysite finansus, jei netektumėte darbo ar tektų sumažinti išlaidas. Atminkite, kad recesija gali paskatinti palūkanų didėjimą, tad skolos grąžinimas anksčiau laiko leistų nuo to apsisaugoti.
Investuokite protingai. Kai akcijų rinka yra aukštumas, gali kilti pagunda agresyviai investuoti į akcijas ir kitą rizikingą turtą. Tačiau, tai gali būti pavojingas žingsnis recesijos metu. Vietoj to pabandykite konservatyviau investuoti į turtą, kuris sunkiai praranda vertę.
Būkite informuoti. Svarbu būti informuotam apie tai, kas vyksta ekonomikoje, kad galėtumėte suprasti, kaip recesija gali paveikti jus asmeniškai. Skaitykite naujienas, klausykite finansų analitikų ir pasikalbėkite su ekspertais, jog geriau suprastumėte, ko tikėtis.
