Jei niekada nesusimąstėte kas yra meditacija, jums gali kilti klausimas – kodėl šiuo metu vis daugiau žmonių siūlo ją išbandyti. Ar tikrai verta skirti laiko ramiai pasėdėti ir neva išvalyti mintis? Kaip paaiškėjo, atsakymas yra tvirtas „taip!”.
Kas yra meditacija?
Tai žmogaus sukuriama psichinė būsena, kurios metu ugdomas samoninugmas, koncentracija. Tuo pat metu vyksta minčių valymas jų kontrolė bei įtaigos procesai, kurie laikui bėgant, padeda medituojančiam žmogui visiškai perimti proto kontrolę į savas rankas.
Meditacija turi daugybę fizinių ir psichinių privalumų, kurie gali pagerinti jūsų bendrą savijautą. Šiame straipsnye pateikiame elementarų pavyzdį kaip atliekamas meditacijos procesas. Taip pat pirmiau pateikiame informaciją, kuri pabrėžia kuo meditacija yra naudinga žmogui ir apskritai – jo gyvenimo kokybei.
Sumažintas streso lygis
Viena iš dažniausiai pasitaikančių priežasčių, kodėl žmonės kreipiasi į specialistus, kad suprastų kas meditaciją – noras susidoroti su stresu. Šiuolaikiniame sparčiai besivystančiame pasaulyje lengva pakliūti į vadinamą šurmulį ir jaustis taip, lyg nuolat bėgtum nuo vienos užduoties prie kitos, nespėtum atsikvėpti.
Laikui bėgant tai gali sukelti padidėjusį streso ir nerimo lygį. Meditacija gali padėti mokydama sutelkti dėmesį į dabartinę akimirką ir paleisti tarpusavyje lenktyniaujančias mintis. Reguliariai praktikuodami meditaciją, pastebėsite, kad jūsų streso lygis pradeda mažėti ir jums pavyks geriau susidoroti su stresinėmis situacijomis, kai jos iškyla.
Pagerinta miego kokybė
Ar jums sunku užmigti naktį arba pastebėjote, kad dažnai atsibundate jausdami išsekimą? Jei taip, meditacija galėtų būti atsakymas. Vienas tyrimas parodė, kad žmonės, kurie meditavo po 20 minučių du kartus per dieną, miegojo geriau nei tie, kurie visiškai nemeditavo. Meditacija gali padėti nuraminti jūsų mintis, kad jūsų nekankintų lenktyniaujančios mintys. Taip pat tai gali padėti atpalaiduoti kūną, nes tai svarbu greitam užmigimui.
Evektyvesnė koncentracija ir atmintis
Jei jums kada nors buvo sunku prisiminti, kur palikote raktus, arba netrukus po prisistatymo pamiršote kieno nors vardą, nesijaudinkite – jūs ne vieni!
Senstant natūralu, kad mūsų atmintis ir koncentracija pradeda blogėti. Tačiau, tyrimai parodė, kad meditacija gali padėti pagerinti situaciją kardinaliai. Vienas tyrimas parodė, kad žmonės, kurie meditavo vidutiniškai penkerius metus, geriau atliko atminties testus nei tie, kurie visiškai nemeditavo. Taigi, jei ieškote būdo, kaip padidinti savo protą, meditacija gali būti verta bandymo!
Yra daug privalumų, susijusių su meditacija, įskaitant sumažėjusį streso lygį, geresnę miego kokybę ir ryškesnę koncentraciją bei atmintį. Jei ieškote būdo pagerinti savo bendrą savijautą, meditaciją tikrai verta išbandyti!
Kaip meditacija gali padėti atsikratyti žalingų įpročių?
Jei norite atsikratyti žalingų įpročių, meditacija gali būti puiki priemonė. Tyrimai parodė, kad reguliari meditacija skatina daugiau savimonės, o tai savo ruožtu gali padėti mums geriau suvokti savo blogus įpročius ir juos palaikančius modelius.
Sąmoningos meditacijos praktikavimas taip pat gali padidinti jūsų gebėjimą atpažinti, kada įsisavinate seną įprotį, todėl galite žengti žingsnį atgal ir priimti sąmoningą sprendimą to nebetęsti. Be to, kadangi blogi įpročiai dažnai yra pagrįsti emocijomis, tokiomis kaip stresas ar nerimas, meditacija padeda sumažinti šiuos jausmus, nuramindama protą, o tai padeda lengviau išvengti paslydimo į seną elgesį.
Galiausiai, reguliari meditacija gali suteikti jums daugiau pasitikėjimo ir valios, kuomet susidurdami su pagundomis ar kitų spaudimu galėsite geriau laikytis naujame kelyje. Derindami meditaciją su kitomis strategijomis, tokiomis kaip tikslų nustatymas ir pozityvaus mąstymo stiprinimas, galite sukurti galingą įrankių rinkinį, kuris padės atsikratyti žalingų įpročių ir vadovautis sveikesniu gyvenimo būdu.
Svarbu pažymėti, kad nors meditacija gali būti neįtikėtinai naudinga norint atsikratyti žalingų įpročių, tai nebūtinai yra greitas sprendimas. Vietoj to, tai turėtų būti laikoma viena iš bendro plano kaip sulaužyti nesveiko elgesio modelius ir plėtoti naudingus modelius, dalis.
Reguliarus meditacijos pratimas yra labai svarbus, jei norite matyti rezultatus, todėl kiekvieną dieną raskite laiko tobulinti savo sąmoningumo įgūdžius ir stebėkite kaip jūsų gyvenimas lėtai, bet užtikrintai gauna didžiulės naudos.
Atsipalaidavimas ženkliai skiriasi nuo to kas yra ir ką duoda meditacija
Nors atsipalaidavimas ir meditacija dažnai vartojami pakaitomis, jie nėra tas pats dalykas. Atsipalaidavimas yra pasyvus procesas, apimantis kūno įtampos paleidimą, o meditacija reikalauja aktyvaus susikaupimo ir susitelkimo į ką nors konkretaus.
Be to, daugelis meditacijos formos apima kvėpavimo pratimus ir sąmoningumo praktikas, kurios gali padėti dar labiau sumažinti streso lygį kūne. Taigi, nors abi praktikos turi savo privalumų, svarbu pažymėti, kad jos atlieka skirtingas funkcijas ir reikalauja skirtingų požiūrių ir veiksmų.
Atsipalaidavimas labiau tinka tiesioginei įtampai nuimti arba bendram stresui sumažinti, o meditacija geriau ugdyti vidinę ramybę per sutelktą dėmesį ir sąmoningumą. Daugumai žmonių atsipalaidavimo ir meditacijos derinys duoda geriausius rezultatus – leidžia visą dieną mėgautis didesniu ramybės ir aiškumo jausmu.
Taigi, jei ieškote būdo, kaip sumažinti stresą ir ugdyti vidinę ramybę, kodėl gi neišbandžius tiek vieno, tiek ir kito? Galite tiesiog pastebėti, kad abu pratimai daro dar didesnį poveikį jūsų gerovei nei bet kuri viena atskirai!
Kaip medituoti?
Meditacijos išmokti nėra sunku, tačiau tam reikia tam tikros praktikos ir kantrybės. Norėdami pradėti savo meditacijos kelionę, pradėkite susirasdami patogią padėtį – paprastai sėdėdami arba gulėdami – kurią galite išlaikyti keletą minučių.
Tada sutelkite dėmesį į savo kvėpavimą, pastebėdami, kaip oras juda į kūną ir iš jo įkvepiant ir iškvepiant. Jei pastebėjote, kad mintys ar pojūčiai jūsų kūne blaškosi, tiesiog įsidėmėkite juos ir neteisdami, tada vėl sutelkite dėmesį į kvėpavimą. Trumpai tariant, minčiai aplankius jus sakykite sau – “mane aplankė tokia mintis” ir toliau koncentruokitės ties kvėpavimu. Nebandykite blokuoti minčių – jas tiesiog priimkite, paleiskite ir tuo pat metu toliau koncentruokitės. Reguliariai praktikuodami galėsite pamažu pailginti laiką, kurį galėsite sutelkti į kvėpavimą, kol galiausiai tai padaryti bus lengviau be jokių pastangų.
Yra dar vienas paprastas būdas sužinoti kokia yra meditacijos būsena. Dabar sau mintyse pasakykite – kokia mintis dabar mane aplankys? Tas momentas kai esate susikoncentravę ties laukimu ir laukiate minties t.y. iki jos atėjimo, yra vadinama meditacijos būsena.
Iš čia yra daugybė būdų, kaip tęsti savo meditacijos praktiką. Galite eksperimentuoti su įvairiomis technikomis, pavyzdžiui, vizualizacijomis ar mantromis, kad išsiugdytumėte gilesnį vidinės ramybės ir susikaupimo jausmą.
Be to, galbūt norėsite ištirti vadovaujamas meditacijas, kuriose pateikiamos nuoseklios instrukcijos, kaip tobulinti savo praktiką. Kad ir kokį metodą pasirinktumėte, svarbiausia yra nuoseklumas – jei stengsitės reguliariai medituoti, atlygis ateis laiku!
