Jūsų širdies susitraukimų dažnis arba pulsas yra jūsų širdies plakimų skaičius per minutę. Normalus pulsas įprastai yra laikomas intervale nuo 60 iki 100 širdies dūžių per vieną minutę.
Jei turite širdies ritmo sutrikimą, jūsų širdies susitraukimų dažnis gali būti per greitas (tachikardija), per lėtas (bradikardija) arba nereguliarus. Norint pagerinti širdies ritmą, dažnai reikia keisti gyvenimo būdą ir gydytis.
Koks yra normalus pulsas?
Gydytojų teigimu, 60 – 100 dūžiai per 60 sekundžių, priklausomai nuo paciento būklės, yra normalus širdies plakimas. Jūsų pulsas yra mažesnis, kai esate ramybės būsenoje, ir padažnėja mankštinantis (arba padidėjus organizmo deguonies poreikiui). Vidutinis suaugusiųjų ramybės pulsas yra 60–80 dūžių per minutę.
Kaip pagerinti širdies ritmą?
Jei jūsų širdies susitraukimų dažnis per žemas, yra keletas dalykų, kuriuos galite padaryti, kad pabandytumėte jį padidinti:
– Reguliariai mankštinkitės. Pratimai gali padėti padidinti širdies ritmą. Pradėkite nuo vidutinio intensyvumo ir palaipsniui didinkite treniruočių intensyvumą ir trukmę.
– Venkite tabako gaminių. Tabako rūkymas gali sumažinti pulsą. Turbūt nereikia moralizuoti, nes ir taip patys puikiai suprantate kokią akivaizdžią naudą pajus jūsų organizmas, jeigu visiškai atsisakysite rūkymo.
– Venkite nelegalių narkotikų. Kai kurie nelegalūs vaistai gali sumažinti širdies susitraukimų dažnį. Jei vartojate nelegalius narkotikus, pasitarkite su gydytoju, kaip mesti rūkyti.
– Gydytojai gali rekomenduoti vaistinius preparatus, kurie galbūt padės sureguliuoti širdies rimtą. Vaistai, kurie gali padėti padidinti širdies susitraukimų dažnį, yra beta blokatoriai ir epinefrinas (adrenalinas).
Kas gali sukelti širdies ritmo sutrikimą?
Širdies ritmo sutrikimus gali sukelti elektros impulsų, dėl kurių plaka širdis, problemos arba paties širdies plakimo sutrikimai. Širdies ritmo sutrikimai paprastai nesukelia simptomų, nebent būklė yra sunki. Jeigu širdies rimto sutrikimas lydimas šių simptomų, būtina kreiptis į specialistus:
– Dusulys
– Apsvaigimas ar galvos svaigimas
– Krūtinės skausmas ar diskomfortas
– Apalpimas (sinkopė) arba beveik alpimas
– Nuovargis
– Pratimų netoleravimas
Nuolatiniai širdies ritmo sutrikimai gali būti sunkesnės ligos, pavyzdžiui, širdies ligos, požymis, todėl juos turi įvertinti gydytojas. Jei kamuoja kažkuris iš šių simptomų, gydytojo apžiūra tikrai būtų rekomenduojama.
Kodėl normalus pulsas gali padidėti trumpuoju laikotarpiu?
Dėl tam tikros veiklos ar situacijos jūsų širdies susitraukimų dažnis (normalus pulsas) trumpuoju laikotarpiu gali padidėti. Jie apima:
– Pratimas
– Stresas
– Ligos
– Tabako vartojimas
– Alkoholio vartojimas
– Kofeino vartojimas
– Kai kurie vaistai, pvz., dekongestantai, bronchus plečiantys vaistai ir kai kurie nereceptiniai vaistai nuo peršalimo ir alergijos.
Daugeliu atvejų šie dalykai nesukels problemų, nebent turite pagrindinę širdies ligą. Jei sergate širdies liga ir nerimaujate, kaip tai gali paveikti jūsų pulsą, pasitarkite su gydytoju.
Kas gali sutrikdyti elektrinius impulsus, kurie kontroliuoja širdies ritmą?
Yra daug dalykų, kurie gali sutrikdyti elektrinius impulsus, kurie kontroliuoja širdies ritmą. Jie apima:
– Širdies smūgis
– Širdies nepakankamumas
– Kardiomiopatija
– Aritmijos
– Elektrolitų disbalansas
– Tam tikri vaistai, pvz., beta blokatoriai ir digoksinas
– Liga, pvz., skydliaukės liga
– Miego sutrikimai
– Stresas
– Alkoholio vartojimas
– Nelegalių narkotikų, pvz., kokaino, vartojimas
Jei turite bet kurią iš šių būklių arba vartojate bet kurį iš šių vaistų, pasitarkite su gydytoju, kaip jie gali paveikti jūsų širdies susitraukimų dažnį.
Širdies ritmo sutrikimo gydymas priklauso nuo to, kokia sunki būklė ir ar ji yra neįgali, ar pavojinga gyvybei. Gydymas gali apimti vaistus, kardioversiją, kateterio abliaciją, širdies stimuliatoriaus implantavimą ar operaciją.
Normalus pulsas, kaip pradžioje įvardinta, pasiekiamas 60 – 100 plakimų per minutę intervale, jeigu tai yra ramybės būsena. Jei turite širdies ritmo sutrikimą, yra dalykų, kuriuos galite padaryti, pavyzdžiui, reguliariai mankštintis ir vengti tabako gaminių, kurie gali padėti pagerinti jūsų būklę. Jei šie gyvenimo būdo pokyčiai nepadeda arba jei jūsų būklė sunki, gali prireikti gydytojo įsikišimo, taip pat ir vaistų, kardioversijos, kateterio abliacijos, širdies stimuliatoriaus implantavimo ar net operacijos.
