Dabar ant pirštų nesuskaičiuosi kiek žmonių yra nukentėję nuo įvairiausių sukčių, bet blogiausia tai, kad itin maža dalis nukentėjusių bandė kažkaip apsisaugoti. Labiausiai norėčiau išskirti internetinius sukčius, kurie išvilioja įvairius asmenų duomenis ir po to jais pasinaudoja. Duomenų saugumas yra itin svarbus, o elektroninėje erdvėje jūs tuos duomenis nutekinti galite nesunkiai – nepasidomėję, galite juos atiduoti sukčiams. Paprasti žmonės, nukentėję nuo aferistų, net nepagalvoja, kad tokių problemų galima išvengti tikrinant duomenis internete. Daugelis ko gero manote, kad duomenų tikrinimas per paieškos sistemas nieko gero neduos, nes juk paieškos sistemos šalina asmenų duomenis, jeigu gauna kažkokius skundus.
Paieškos sistemos duomenis pašalina ne taip jau ir greitai.
Daugelis galvoja, kad duomenys iš paieškos sistemų rezultatų yra pašalinami vos per kelias dienas, tačiau duomenų šalinimo procedūros neretai trunka ir kelias savaites – tiek laiko užtenka duomenų patikrinimui. Tad, prieš pervesdami pinigus, būtinai patikrinkite duomenis internete. Suveskite pardavėjo vardą bei pavardę į paieškos sistemą (Google it!). Jeigu pardavėjas sukčius, tada tikėtina, kad jo duomenis bus paskelbti kažkokioje skundų svetainėje jau nukentėjusių asmenų. Tokiais atvejais, kai sukčius jau paviešinamas internete, paieškos sistemos grąžina rezultatus, kuriuose mirga nuorodos su sukčiaus vardu bei pavarde, o taip pat atsiranda prierašai, tokie kaip sukčius, aferistas ir t.t. Bet, jeigu jus apgavo, neskubėkite viešinti sukčiaus duomenų prieš tai nepasidomėjus kaip tai atlikti nepažeidžiant įstatymų.
Sukčių duomenis internete galima viešinti siekiant apsaugoti kitus.
Daugelis nukentėjusių asmenų baiminasi viešinti sukčiaus tapatybę, nes prasideda grasinimai dėl teismo, neva bus kreipiamasi dėl duomenų viešinimo. Bet, duomenis apie sukčius viešinti galima, tačiau tai reikia daryti nepažeidžiant įstatymų. Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Simona Ludavičiūtė patvirtinta, kad sukčiaujančių asmenų duomenis viešinti galima: „Dėl viešojo intereso ir siekiant apsaugoti kitus gyventojus nuo sukčiautojų kėsinimųsi į turtą, galima skelbti sukčiautojų duomenis.” Jeigu jūs nukentėjote nuo sukčiaus ir turite jo vardą bei pavardę, tai juos galite viešinti, tačiau turite tai daryti nepažeidžiant to asmens garbės ir orumo. Dažniausiai nukentėję asmenys, veikiami emocijų, prirašo daug negatyvios ir žeidžiančios informacijos, o tai dažniausiai sukčiui ir leidžia pasinaudoti savo teise kreiptis į teismą ar įvairias institucijas. Nepamirškite, kad nukentėjus nuo sukčiaus, taip pat reikėtų kreiptis į teisėsaugą: „Nukentėjusius nuo sukčiautojų raginame nedelsiant kreiptis su pareiškimu į policijos įstaigą pagal gyvenamąją vietą.” – aiškina S. Ludavičiūtė.
Viešinant sukčiaus duomenis, būtina tai daryti pasakojant įvykį, o ne jį įžeidinėjant.
Kaip pradžioje minėjau, asmenys, kurie ketina viešinti sukčiaus duomenis internete, turėtų žiūrėti kaip tinkamai viską atlikti. Geriausia būtų nurodyti visą situaciją – papasakoti įvykio aplinkybes nepagrąžinant faktų ir neįžeidinėjant. Jeigu tai darysite kažkokiame skundų portale, tai siūloma vengti tokių antraščių kaip „Vardenis Pavardenis – sukčius, aferistas, vagis” ir t.t. Geriausia būtų, jog antraštė atrodytų taip „Vardenis pavardenis apgavo perkant telefoną” ar kažkas panašaus. Skunde reikėtų nekraipyti faktų – reikėtų pateikti įvykio informaciją – kaip apgavo, kokią sumą praradote ir t.t. Dėl vardo ir pavardės viešinimo sukčius gali kreiptis į jus, jog pašalintumėte informaciją, kitaip neva kreipsis į teisėsaugą. Tačiau, jeigu jūsų skunde nėra realybės neatitinkančios informacijos, tai net ir kreipiantis į teismą, sukčius turės įrodyti, jog tokio įvykio nebuvo ir tai yra šmeižtas, kurį turėtumėte paneigti. Neretai sukčiai kreipiasi ir į Asmens duomenų apsaugos inspekciją, tačiau turite žinoti, kad ji tokiais atvejais priemonių nesiima.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos informacijos ir technologijų skyriaus vyriausiosios specialistės Ramintos Sinkevičiūtės-Šečkuvienės komentaras ir atsakymas į klausimą – „Ar galima viešinti sukčių asmeninę informaciją internete?„
„Peržvelgę Jūsų pateiktą atvejį norėtume atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (ADTAĮ) netaikomas, jeigu asmens duomenis tvarko fizinis asmuo ir tik savo asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti. Vadovaujantis šia nuostata, ADTAĮ, kurio vykdymą, išskyrus šio įstatymo 8 ir 351 straipsnius, prižiūri ir kontroliuoja Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI), nebūtų taikomas tuo atveju, kai informaciją apie „sukčių“ internete paskelbia fizinis asmuo tikslais, nesusijusiais su verslu ar profesija. Todėl šiuo atveju VDAI negalėtų vertinti tokių veiksmų teisėtumo.
Nepaisant to, kad ADTAĮ nebūtų taikomas, reikėtų atsižvelgti į tai, ar tokiu asmens duomenų paskelbimu nebus pažeidžiamos kitų teisės aktų nuostatos, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.23 straipsnis, reglamentuojantis teisę į privatų gyvenimą. Norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad nukentėjusiojo veiksmai internete paskelbiant asmens, kaip „sukčiaus“, duomenis, nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo, gali būti vertinami kaip asmens garbės ir orumo pažeminimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnis), ar kaip šmeižimas, už kurį numatyta baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnis).”
Tad, skelbiant informaciją apie sukčių, siūloma vengti faktų apie jo asmeninį gyvenimą pateikimo, šmeižto. Tiesiog turėtumėte papasakoti visą situaciją taip, kaip viskas vyko iš tiesų.
